šriubas reikšmė

Kas yra šriubas? ךriùbas (l. śruba, brus. шpyбa) sm. (2) NdŽ, FrnW, KŽ, (4) Slm, šriū̃bas (2) Mšk, Škn, šriū́bas (1) K, Rtr 1. KII168, L, LL236, Rtr, NdŽ, KŽ, Mžk, Rs, Grz, Pn sraigtas, varžtas: Prisuk gerai šriùbą, ir laikis Sv. Tuoj liepęs tą lovą padirbti ant šriubų apsukamą greit BsV34(Sln). 2. LKAI129, Žvr verpiamojo ratelio varžtas, raktas: Ratelio šriubas pakelia, įtempia ir nuleidžia špulę J. 3. LKAI139 girnų sukutis. 4. LKAI95(Kpr, Pnd) šerdesas. 5. LKAI115(Trs) įtaisas dalgiui prie koto pritvirtinti. 6. KII356 styginio muzikos instrumento kaištelis stygoms įtempti. ◊ šriùbas galvojè atsisùko apie kvailai ką darantį: Jam galvõj atsisùko vienas šriūbẽlis Plm. [víeno] šriùbo [galvojè] trū́ksta apie keistuolį, puskvaišį: Nedurna ji, vietom i labai gudri, ale vis tiek víeno šriū́bo trū̃ksta Mžš. Abiem trūksta šriūbo galvo[je] Mžš.