sriubčioti reikšmė

Kas yra sriubčioti? sriubčióti, -iója, -iójo DŽ, KŽ 1. tr. Š, NdŽ, OGLII355 mažais gurkšneliais gerti, po truputį srėbti: Nesriubčiók, o greičiau valgyk Klt. Sriubčióji lyg nenorėdamas valgyt Skrd. Jei geri – gerk, o nesriubčiók visą dieną Snt. 2. intr. NdŽ gėrinėti svaiginamuosius gėrimus: Kai tik nustojau sriubčioti, visai kitu žmogumi tapau J.Dov. 3. intr. šnek. šniurkščiojant verkti: Vienas par kitą ėmė visi sriubčioti Mžš. ◊ ãšaras sriubčióti BŽ96 tramdyti verksmą, laikytis nepravirkus. \ sriubčioti; pasriubčioti; susriubčioti