srovėti reikšmė

Kas yra srovėti? srovė́ti, srõvi (-ė́ja), -ė́jo J, Rtr, NdŽ, DŽ, KŽ; N žr. sruvėti 1: Oi, tos upės srovinčios, gražūs vorpilių kalnai! Vd. Palengva dulknojąs lytus naudingesnis nekaip tas, kur su didžiu umaru, žaibams tvykstant, srovėja brš. | prk.: Mūsų krašto gyvenimas srovėjo kitokia vaga B.Sruog. Meilės troškimas visomis jo gyslomis srovėjo rš. ◊ kraujù srovė́ti labai sielvartauti: Ak, širdel, krauju srovėki! brš. \ srovėti; apsrovėti; nusrovėti