starinti reikšmė

Kas yra starinti? starìnti (-ýti [K]), -ìna, -ìno tr. [K], KŽ 1. Rtr, BŽ557, Ser, NdŽ sunkiai vilkti, tempti, vežti, nešti, boginti: ^ Du stariu starìno, du vanagu kabino, šemšys nabagas paskui sekė (aria) Sch58. 2. Š, BŽ272, Ser, NdŽ ręžti, tempti: Sunkus kibiras tempė ir starino jos liesas rankas rš. | refl. Ser: Starìnkis ir pasistarinęs pirštų galais eik par ledą greitai, kad neįlūžtumei J. 3. NdŽ, KŽ daryti nelankstų, sustingusį, pastirusį: Akis mirdamas starina jis J. Starinù kaklą Kv. \ starinti; įsistarinti; pastarinti; parstarinti; sustarinti