sūka reikšmė

Kas yra sūka? sūkà sf. (4) 1. Mdž apsisukimas. 2. sūkurys: Pagauti į sū̃ką NdŽ. 3. NdŽ vieta, kur kas sukasi, juda; susuktas javų plotelis: Karvės išdirbo sūkàs po rugius baisiausias Dr. 4. vidurių sukimas, paleidimas: Čia pasidaro didelė [vidurių] sūkà KlvrŽ. ◊ sūkà sùka NdŽ graužia rūpestis, susikrimtimas: Kuri čia tavi sūka suka? S.Dauk. sū̃ką sùkti (apsùkti) 1. Grg bėgioti, ieškoti, rūpintis: Ir sùko sū̃ką, kol gavo Slnt. Vel[nia]s pašėlusiai sū̃ką sùka terp žmonių KlvrŽ. Dabar jis vėl iš naujo sūką sukt pradėjo TP1881, 34. Apsukáu sū̃ką Slnt. 2. pataikauti: Sùkti sū̃ką apie ką NdŽ.