sukūlimas reikšmė

Kas yra sukūlimas? sukūlìmas sm. (2) 1. N → sukulti 4: Eldijos sukūlimas SD320. Veikiaus sulauks savo sukūlimo PK99. Pirm sukūlimo miesto DP372. Išsiųstieji patyrė iš bėglių apie karaliaus kariuomenės sukūlimą rš. | refl.: Laivo susikūlìmas (sudužimas) BŽ210. 2. → sukulti 5: Šiltas uksusas – tai geriausias daiktas ant ronų ir sukūlimų rš. | refl.: Argi susikūlìmas jam paškadino? Mrk. Tokia arielka gydo mėšlunkį, susikūlimą ir putmenį Rp. Gerai, kad viskas pasibaigė susikūlimu ir išgąsčiu keliautojų rš. ◊ kójų sukū́limas Krš privargimas beeinant: Šįmet gailu tik kojų sukūlimo (veltui kelionė) Žem. \ kūlimas; apkūlimas; iškūlimas; nukūlimas; pakūlimas; prakūlimas; sukūlimas