suretėjimas reikšmė

Kas yra suretėjimas? suretė́jimas sm. (1) DŽ1 → 1 suretėti 1. \ retėjimas; išretėjimas; praretėjimas; suretėjimas
2 suretė́jimas sm. (1) → 2 suretėti 1: Kad to lazda būtų smagesnė kirtimui, tai jos gale padarydavo storumą, tai būdavo koks suretėjimas arba šaknys LTR(Slk). Baisus jo kaulų suretė́jimas Trgn. \ retėjimas; suretėjimas