suretėti reikšmė

Kas yra suretėti? 1 suretė́ti intr. 1. DŽ1 pasidaryti retesniam, išretėti: Avižos suretė́jusios nuo menkos žemės J. Buvo tankūs miežiai, tik paskum kiek suretėjo Ėr. 2. pasidaryti negausiam, sumažėti: Gana buvo krutus Daukantas, bet jo kningutės, laikui bėgant, suretėjo taip, kad retas jas išlaikė iki mūsų dienų A1884,77. 3. sulėtėti: In senystę jau žingsneliai suretė́jo Klt. Pavargo, sušilo, žingsniai suretėjo K.Bor. 4. pasidaryti plonesniam, retesniam (apie audinį): Pakol išbalna, suplonė[ja], suretė́[ja] baltiniai Vdk. \ retėti; apretėti; išretėti; paretėti; praretėti; suretėti
2 suretė́ti 1. žr. 2 surietėti: Ant vieno statesnio ažu kitus šito kalno kriaušiaus … da ir lig šiolei užsiturėjo ąžuolinių suretė́jusių keletas kelmų BM65(Žb). | prk.: Anas jau itokis kupron ir suretė́jęs Vrnv. Po nedaugi, po nedaugi tai anas suretė̃s (sutvirtės) ir bus dužas arklys Vrnv. | refl.: Atažalėlė gyvenimo dūšios medžian išaugo ir susiretė́jo BM458. 2. SD169 gyjant suaugti, surumbėti (apie kaulą, žaizdą): Ir mano koja buvo nulaužta, ė dabar, matai, kad suretė́jo Lel. Jauno greičiau suretė́ja, kaip seno Užp. Buvau sulaužęs koją ir turėjau visą laiką pirkioj sėdėti, kol suretė́jo Pls. Lūžęs kaulas suretė́jo, nė žymės blauzdoj nebeliko Jnšk. Suretė́t suretė́jo, tik koja trumpesnė liko Trgn. Ar kaulai [sulaužytos rankos] da nesuretė́jo? Ds. Reikia sparną pririšti, tegul suretė́ja Grž. Karna an karną, kaulas an kaulą, kartu suretė́kit (užkalbėjimas, kaului lūžus) Trgn. Surumbės ir suretės ronos A1885,4. ^ Kol tekės – suretė̃s Všk, Klov. \ retėti; įretėti; suretėti; užretėti
3 suretėti tr. suraityti, sugarbanoti: Ir bus smardas vietoje gero kvapo, ir pikta rištuvė vietoje juostos, ir plikė (laukumas) vietoje suretėtų plaukų BBIz3,24. \ retėti; suretėti