surietėti reikšmė

Kas yra surietėti? 1 surietė́ti, suriẽta (sùrieta), -ė́jo 1. žr. suriedėti 1: Surietė́jo visi akmenys pievon Dglš. | refl. Dr: ^ Akmuo su akmeniu susìriet, ne tatai žmogus nesusitiks KlvrŽ. 2. intr. suaugti, išsirutulioti: Viščiukas rieta kiaušinyje; surietėjęs kalasi, išsikala ir išsirita J.Jabl. Pamažu nuimk lukštą, kad vištukas surietė́tų Mrj. \ rietėti; aprietėti; atrietėti; įrietėti; išrietėti; nurietėti; parietėti; parrietėti; perrietėti; prarietėti; pririetėti; surietėti; užrietėti
2 surietė́ti intr. BŽ467, DŽ 1. pasidaryti pranarotam, susivijusiam, ruplėtam: Surietė́jęs medis skyla sunkiai Sv. Beržas surietė́jęs nebeskyla J.Jabl. Rietėte surietė́jęs medžias Kp. | Surietė́ję (nelygūs, susiraukšlėję) visi obuoliai šiemet Ds. ║ pasidaryti kietam, surambėti: Nuo darbo rankos surietė́jo Ob. Darbinyko drūti pirštai, surietė́ję Pl. ║ pasidaryti nejudriam, sustingti: Galgi šito svetelio sprandelis surietėjęs, kolgi mano motinėlei galvelės nelenkia LTR(Kur). | prk.: Gaivintojai suaugo, surietėjo ir jau rūpinas vien tik savimi rš. 2. gyjant suaugti (apie kaulą), užgyti (apie žaizdą): Kaulai surietė́ję Slč. Mano žaizda surietė́jo, greit ir užgis Ps. ^ Kol tekės – surietės LTR(Brž). \ rietėti; įrietėti; surietėti; užrietėti
3 surietė́ti intr. sulinkti, sukumpti: Surietėjusi bobelė Žem. | refl.: Diedukas iš senumo net krūvon susrietė́jo Rš. Mano diedukas suvis susrietė́jo, gal jau greit mirs Ml. \ rietėti; išrietėti; surietėti