išrietėti reikšmė

Kas yra išrietėti? 1 išrietė́ti, išriẽta (ìšrieta), -ė́jo 1. žr. išriedėti 1: Anglikė kokia išrieta i rūksta Krš. Paliko tebdeganti ugnis, viskas, o ka išrietė́s! Lk. Bulvės neišrieta, kad nesausa žemė [kasant] M.Unt. Kokią gėdą aš turėjau, kad iš ratų išrietėjau LTR(Kltn). Tas zvanas išrietė́j[o] iš vežimo (ps.) Ign. Iš kaliošo išrietė́jo žirnis (ps.) Strn. 2. žr. išriedėti 4: Jaunas vaikinas greit kaip kulka išrietėjo rš. 3. intr. greitai praeiti (apie laiką): Besitaisant [vestuvėms], besibrūzdant, kaip ratas išrietėjo tos kelios savaitės Žem. Nė just nepajutom, kaip savaitė išrietė́jo Krš. 4. intr. prk. išmirti: Išrietė́s kai baravykai seniai Lk. 5. N, Vl žr. išriedėti 6: Išrieta vištyčiai R. Šeši viščiukai teišrietė́jo – daug kliunkių buvo Rdn. Tura išrietė́ti koks keturioleka ančiukų Pvn. Anam pasakojo, kad tat iš gurklo (agurko) išrietė́jo kumelys (juok.) Prk. | prk.: Kad anai greitai tas vaikas išrietė́jo DūnŽ. Ir šiandien, kada jau Anelė ir iš vystyklų išrietėjo, Marutė nemielai žaidžia su mažąja savo sesute I.Simon. ^ Ir vištalis dabar mandrus, iš kiaušio išrietė́jęs Šv. Par vasarą perėjo, nei vieno viščiuko neišrietėjo (bulvių keras) LTR(Vdk). ◊ kaĩp iš kélmo išrietė́jęs apie nežinantį, nesiorientuojantį: Nėko nežino, kaĩp iš kélmo išrietė́jęs Yl. \ rietėti; aprietėti; atrietėti; įrietėti; išrietėti; nurietėti; parietėti; parrietėti; perrietėti; prarietėti; pririetėti; surietėti; užrietėti
3 išrietė́ti intr. prk. išgyventi, išbūti, iškentėti: Kad tik kaip nors lig pavasario išrietė́tumėm toj šaltoj stuboj Skr. \ rietėti; išrietėti; surietėti