zvanas reikšmė

Kas yra zvanas? 1 ×zvãnas (l. dzwon) sm. (4) Dg, (2) KBII55, KI508, K, NdŽ, KŽ, ZtŽ 1. R,R179, MŽ237, Ak, BS190, M, KlvK100, Rtr, Rz varpas: Zvanų̃ balsas Sch68. Girdėt, kap jau skambina zvanaĩ bažnyčion ar kur tę po žeme nueję DrskŽ. Girdėt net pas mus, kap Plutiškėse zvanai gaudžia Gdl. Kurian šone zvanaĩ zvanija? LzŽ. Seinų zvanaĩ net Klevuos girdėt buvo Sn. Seinų zvano balsas tokias gūdus Pns. Do prieš pirmą vainą zvanùs iš bažnyčių ataėmė Kzt. Zvanykit, zvaneliai, ko nuo balsiausiai, būbnykit, būbneliai, ko nuo garsiausiai TŽI298 (Mrs). ^ Būdavo, kai užtraukiu dainą, tai kap zvãnas (skamba) Krn. Ale jos antras balsas tai kap zvãnas Graž. Varonikos namai kai zvãnas (labai gražūs), niekas neperka Švnč. Merga kap zvãnas, o nieko neišmano Ml. Eina kap zvãnas (smarkiai, greitai) Užg. Zvãnija zvanaĩs, ė prieini – kašelėn bruka (apie tuščią pasigyrimą) Dglš. Vidur dvaro zvanas karo (lopšys) LTsV588 (Dkšt). 2. Krsn žvangutis, skambalas: Arklius parengia su barškučiais, su zvanaĩs DrskŽ. Pririšdavom zvãną ir važiuodavom [piršliais] Akn. Arkliai būdavo gražūs, su zvanaĩs Slč. Prisrišę in lanką zvãną [svotai važiuoja] Dg. ^ Buvo vilkas senas senas, jam ant uodegos zvanas zvanas (pasaka be galo) Rk. Senas ir senas – ant uodegos galo zvãnas Brs. Zvaneliukais suzvanijo – bažnyčia pargriuvo (kiaulė su paršeliais) LTsV513(Dkšt). 3. Rtr, KŽ mušantis laikrodis. 4. NdŽ, KŽ varpų garsas, skambinimas varpais; plg. pazvanai: Atsiguliau, prispaudžiau ausį prieg žemei, girdžiu bažnyčios zvanus, Raigrodas buvo, miestas Rtn. Ne varpelio balsas, anė varpo zvãnas – mano miela matušėlė manę pagedauna JV992. Zvãnas ant lavono KII20. Zvanus užmokėti N. Duosi an zvanų stūkstantį rublių Rš. ║ prk. atgarsis, balsas: Didžiausį zvaną turi kuningų partija prš. 5. prk. liežuviai, plepalai: Bobų zvanaĩ viską apskambina, apskelba Krš. ◊ kaĩp į zvãną mùšti (dúoti) plačiai kalbėti, aptarti: Visi kaĩ in zvãną mùša, kad baigėsi karas Klvr. Visi kàp zvanañ dúoda Lp. nė̃ zvãno visai nieko (nėra): Ano nė̃ zvãno nė[ra] Grdm. Vaikų nė̃ zvãno trobo[je] nėra NmŽ.
2 ×zvãnas (l. dzwono) sm. (2) 1. J.Jabl, NdŽ, LKAI98, Pkl, Sd, Všv, Ob, Antz, Ds, Dgl atskira medinio ratlankio dalis; plg. 2 dzvanas: Kožnas zvãnas užkalamas ant dvijų stipinų Kl. Tekinis būtų nėko, tik reik naujų zvãnų Kal. Įvalis yra tarp zvãnų tekinio, tarp šulų, t. y. įvalis, kur šulus, zvanùs sumuša JI670. ^ Nosė kaip zvãnas Trk. 2. J, OZ65, Ms, Brs, Slnt, Plt, Kal, Pln medinis, neapkaustytas ratlankis: Yr numaliavoti kaip anų tekiniai: zvãnai juodai, špėkiai raudonai Žr. Aš rašau ir kalbu apei medžius, iš kurių mes pjaunam luboms ir grindims lentas, tekiniams zvanus ir stabules S.Dauk. Šiandie ją (žemę) purvu pavertė kariuomenės čebatai, arklių pusnagai ir vežimų zvanai Vaižg. ^ Raiša atkemėžavo kaip tekinis be zvãno JII126.