skambalas reikšmė
Kas yra skambalas? skam̃balas sm. (3b) 1. N(Rg), I, K, M, LL31, Rtr, DŽ, Vdk, End, Žr koks skambantis daiktas (geležis, varpelis ir pan.): Pririšk skam̃balą prie ienų važiuojant J. Dvarai skam̃balą mušė – pusrytys Pc. Parišk karvei skam̃balą Šl. Buvo skam̃balas parištas, toks noragas Plt. Rūkė su verboms, o aš skambinau su tum skam̃balu Klk. Piršliai važiuoja su skam̃balu Grz. Geras dalgis tura skambalo balsą Šts. Sako, vilkas bijo trijų daiktų: ugnies, skambalo ir smarvės LTR(Grk). Dviračio skam̃balas Grg. Reikia katinui skambalėlis po kaklu parišti Ašb. Svotai su barškučiais važiavo – apvalus vainikas su tokiais skambalùkais Dg. ^ Aš esu visa kaip skam̃balas – visur skauda Brs. Rąstai kaip skambalaĩ: sveiki, nesupuvę Tl. Sausas kaip skam̃balas Krp. Kambarys kaip skam̃balas (gerai aidintis) NdŽ. Tas balsiukas kai skambaliùkas Btg. Ar nematei kiaulės su skambaliùkais nubėgant? (sakoma praėjusiam ir nepasisveikinusiam) Jrb. Ar nematei kiaulę su skambaleliù? KlvrŽ, Vkš. Graži panelė, po kaklo skambalas (svirtis) Škn. 2. Vn varpas: Ot puikus skam̃balas – toli girdėti! Krž. 3. skambinimas (varpu, varpeliu): Rytmetė[je] skam̃balas buvo, aš nebžinau kelintą valandą Plt. Ir labai buvo pikta, kai nei iš šio, nei iš to už durų pasigirdo skambalas J.Balt. 4. Jrb membrum virile: Velnias kaip velnias, ale matyti – patinas: skam̃balas yr vyriškinis Vkš. 5. scom. NdŽ kas skambiai kalba: Jau skamba skambaliùkas! Btg. ◊ pabučiúok į skam̃balą (kam) per vėlu, nieko nebepadarysi: Jonas Ameriko[je] – pabučiúok anam į skam̃balą Lpl. skam̃balus nukálti išplatinti kalbas: Nukálsiat skam̃balus bejuokuodami, išeis kokie negerumai Šts.