sustabarėti reikšmė
Kas yra sustabarėti? sustabarė́ti intr. 1. NdŽ išaugti į stabarus, sukietėti, sumedėti: Kai žolė sustabarė́ja, gyvuliai teip nebeėda Lel. ║ pasidaryti nelanksčiam, sustirusiam: Jo rankos pamėldavo, pirštai sustabarėdavo rš. 2. prk. pasidaryti sustingusiam, nebeprogresuoti: Literatūra sustabarėtų, jei liktų kurčia savo meto idėjoms rš. Sustabarėjusios dorovės normos rš. 3. lingv. pasidaryti nekintamam, nebekaitomam: Kai kurie iš šių pasakymų taip pat yra artimi sustabarėjusiems junginiams LKGI701. Senosios [žodžių lytys] yra daugiau sustabarėjusios GK1939,102. Sustabarė́jęs linksnis NdŽ. \ stabarėti; apstabarėti; išstabarėti; sustabarėti