sustatinėti reikšmė

Kas yra sustatinėti? sustatinė́ti Š, KŽ; N, M, Ser iter. dem. sustatyti: 1. Ar jau sustatinė́jot rugius? Mrj. Sumėto [pėdus] į gubas eidamas, sustatinė́[ja] Krš. Ledva spėjo sustatinė́t rugius, ir užlijo Sn. Kumečiai tie nupjovė tas avižas, sustatinėjo BsMtII109(Prnv). Atplėši nu žemės, sustatinė́ji [durpes], i anos išdžiūna Lkv. 2. I Ertmėse sustatinėti auliai bičių Žem. Kalbėtis irgi niekas nesikalbėjo, nebent ilgesnį laiką laukdami savo eilės, atsisėdę suoleliuose, sustatinėtuose po medžiais Pt. 3. žr. sustatyti 7: Viedrą iš lentelių sustatinė́ja, pasaitą iš drato uždema Lz. Šakalelių kokių sustatinė́ji – ir akėčios Dsn. ×4. iter. dem. sustatyti 12: Mūsų pirmieji eiliuotojai, sustatinėdami posmus, negalėjo parodyti jokio savarankiškumo V.Myk-Put. Anas knygas sustatinė́jo Vžns. \ statinėti; apstatinėti; atstatinėti; įstatinėti; išstatinėti; nustatinėti; pastatinėti; perstatinėti; pristatinėti; sustatinėti; užstatinėti