atstatinėti reikšmė

Kas yra atstatinėti? atstatinė́ti 1. tr. atitaisinėti ką sugriauta, užversta: Lig pietų gubas atstatinė́jom – vėjas buvo išvartaliojęs Vkš. Atstatinė́su [išvagotus] sėtinius, ka nenūgeltonuotų Pj. 2. iter. dem. atstatyti 3: Tėvas iš pradžių vaipės, alkūnę atstatinėjo. Paskui ėmė baisiausiai bartis Vaižg. Atstatinėk nugarą ir lietui, ir vėjui rš. | refl.: Aš šokinėjau, grėbliu atsistatinė́jau (gyniausi) Grv. 3. iter. dem. atstatyti 4: Vilnių pradėjome atstatinėti tuojau, nieko nelaukdami rš. | refl. tr.: Kasmet kaimo gyventojams tenka atsistatinėti savo trobas Šlč. 4. iter. dem. atstatyti 9: Gal tu vis atstatinė́ji [vaikus iš mokyklos]? Lp. 5. refl. priešintis: Lapė šunio nesbijo, atsistatinė́ja, loja tep plonai Azr. \ statinėti; apstatinėti; atstatinėti; įstatinėti; išstatinėti; nustatinėti; pastatinėti; perstatinėti; pristatinėti; sustatinėti; užstatinėti