svaja reikšmė
Kas yra svaja? svajà sf. (4) NdŽ 1. A1886,40, L, Š, BŽ104, Ser, DŽ, KŽ žr. svajonė 1: Su pirmuoju pavasario saulės šypsniu tu kaip laimės svaja į mane atskridai V.Myk-Put. Tik svajos sparnuotos man sielą gaivina S.Nėr. Nerasdama idealo tikrovėje, ji susikuria jį savo svajų pasaulyje rš. Aš neturiu nė svajõs namą pirkt Šil. Seniau apie statybas nebuvo nė svajų̃ Vrn. 2. scom. J.Jabl, Ser, DŽ nesusivokiantis žmogus, svaičiotojas: Ką tu čia kliedi lyg kokia svajà! Vlkv. ◊ kaĩp svãjos NdŽ apie garbanotus plaukus: Jo plaukai kaĩp svãjos Št. svajõm eĩti NdŽ garbanotis, draikytis (apie plaukus): Tavo plaukai svajõm eĩna Rm.