tėvinis reikšmė
Kas yra tėvinis? 1 tė̃vinis (la). sm. (1) LKAI172(Žg) 1. LKKV157 tėvas: Tė̃vinio dviratis labai geras Lnkv. 2. kas nusipenėjęs, nutukęs: Toks tė̃vinis, o dirbt nenoria, noria dyką duoną valgyt Jnš. 3. LKAI172(Žg) bičių motina. 4. patinas: Turia dvi triušes, eina prašyt to tė̃vinio Žg.
2 tėvìnis, -ė adj. (2) DŽ, KŽ, tė́vinis (1); L 1. M, Rtr, KŽ su tėvu susijęs. 2. gimtasis: Noru, kad nuneštumiat muni į tėvìnį miestą BM324(Kv). 3. LTII63, DŽ, NdŽ, BTŽ63 kuris parenkamas kryžminti: Kryžminimui tarp veislių parenkami patys geriausi, veislėms būdingiausiais požymiais tėviniai augalai rš. 4. DŽ1 istor. tėvo valdymu, pirmenybe pagrįstas: Motininė giminė pradėjo irti, ir ją palaipsniui pakeitė tėvinė giminė rš. Mažiausiai archeologų ištirtas ankstyvasis, arba tėvinės gimininės santvarkos g[eležies] a[mžiaus] laikotarpis MLTEI538.