trankymas reikšmė
Kas yra trankymas? trañkymas sm. (1) DŽ, trañkymos (ž.) ind. → trankyti: 1. K, R, Rtr, NdŽ, KŽ Mane iš kantrybės išves tas durų trañkymas Sb. Nepasidavė nei durys, nei sienos – jos išlaikė kumščių trankymą Mš. | refl. Rtr, KŽ Už tokį trañkymos subark tus vaikus Krš. Kada nebuvo girdėt rėkimo nė trankymosi, paliovė merginos pylusios [karštą alyvą] BsPIII15(Nm). 2. NdŽ Tas trañkymas, tas mėtymas [važiuojant], ma[n] širdį i pagadino Smln. Ot duobėtas kelias – to trankymo (tranko ir tranko iš duobės į duobę) Kp. 3. Šįmet tei gražiai ta perkūnija: nė didelių trañkymų, nė nieko [p]Jrb.