triokštelėti reikšmė

Kas yra triokštelėti? triókštelėti, -ėja (-ia NdŽ), -ėjo intr. Š, DŽ; M 1. su garsu nulūžti, sulūžti: Kai užsistojom, lenta neatlaikė ir triókštelėjo Gs. Vienas sparas minutėlę dar laikėsi degdamas lyg žvakė bet ir jis tuoj triokštelėjo ir susverdėjo liepsnų laižomas A.Vaičiul. Sunkus ledo kevalas daug kur nulaužė medžių šakas, jo neatlaikę jauni medeliai triokštelėdavo perpus sp. 2. trinktelėti, pykštelėti: Šūvis triokštelėjo KŽ. Ir vėl triokštelėjo šautuvų papliupa rš. Jis stabtelėjo įsiklausydamas į šūvio garsą, triokštelėjusį jo užnugaryje P.Cvir. Vėl plykstelėja per visą dangų žaibas, triokštelėja čia pat, virš mūsų galvų A.Vencl. Triokštelėjo baisiausias griausmas rš.

triokštelėti sinonimai