trūkoti reikšmė

Kas yra trūkoti? trūkóti, -ója, -ójo tr., trū́koti, -oja, -ojo Mrj 1. suėmus tampyti, traukyti: Gana tau trū́kot už rankovės, matai, kad einu Ds. 2. refl. stengtis nutrūkti, nusitraukti: Palikau [šunį] trū́kojantis, bet gal nenutruks Ds. 3. Mrj sunkiai kiloti, nešioti, tampyti: Kam kiloji maišą, kam trūkóji! Rod. Eik pirkion netrūkójęs tų kaladžių vienas – ateis daugiau vyrų, padės Alv. | reft. Mtl, Knv, Rud: Nesitrūkók – patrūksi, aš padėsiu kelt Al. Kam čia man trū́kotis ir maišai tašyt! Pv. Man vienam reiks trū́kotis su medžiais Btr. Vienas nesitrūkok – ateisim visi ir padarysim Smn. Ma juos velniai, dar trūkókis su jais (užsidėk pentinus, nusiimk)! Iš.