trėmimas reikšmė

Kas yra trėmimas? trėmìmas sm. (2) DŽ, trė́mimas (1) → tremti: 1. Ser. 2. DŽ, NdŽ Mačiau, trėmimuos klykia kūdikėliai, tuo džiūgauja per prievartą minia A.Mišk. Kražiuose buvo trėmimas katalikystės V.Kudir. 3. NdŽ tremtis: Gavo dešimtį metų trėmìmo Mrk. Po kalėjimo ma[n] buvo trėmìmas uždėta Pjv. Aristides dėl savo dorybės trėmimu pasmerktas S.Dauk. Jo trėmimo metai buvo pasibaigę ir dabar jau nevaržomas kur norėdamas galėjo keliauti rš. 4. KII208 → tremti 4. 5. [K], DŽ, KŽ → tremti 6. \ trėmimas; ištrėmimas; nutrėmimas; patrėmimas; persitrėmimas; pratrėmimas; susitrėmimas

trėmimas sinonimai

trėmimas junginiai

• (iš)trėmimas