Kas yra tūnojimas? tū́nojimas sm. (1) → tūnoti 1: Nieko nedarymas, tū́nojimas, susnūdimas BŽ17. Nuolat judėti! Judesys – gyvybė, o tūnojimui neturėtų būti vietos A.Sm. Tūnojimas vietoje ardė jo nervus J.Dov.