tuntinėti reikšmė

Kas yra tuntinėti? tuntinė́ti, -ė́ja, -ė́jo intr. DŽ 1. NdŽ, Skdt, Užp vaikštinėti, šlaistytis, dykinėti: Tuntinė́ju su vaikais, tokie čia darbai Ant. Pirkioj tuntinė́jam abu [su vaiku] Klt. Tušti Aidiečiai (kaimas) – tuntinė́ja keli seniai Sug. Tuntinė́jo apie žardelį, bet namo nejo Ds. [Katė] po žemę tuntinė́ja ir glostos apie kojas Lel. Apdujęs tuntinė́ja vakarykštės dienos ieškodamas Tr. 2. NdŽ, Ds, Dbk neskubant dirbinėti: Sunkiai dirbt nepagali, apie namus tuntinė́ja Ktk. Sirgeliojo, ale dabar vėl tuntinė́ja Slk. Da nelabai sveikas, ale jau tuntinė́ja apie tvartus Žr. Serga, tai tuntinė́ja apie namus Dgl. Žmona tuntinėja aplink prieždą A.Mišk. \ tuntinėti; patuntinėti; pratuntinėti; prisituntinėti