tupėjimas reikšmė
Kas yra tupėjimas? tupė́jimas sm. (1) Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ; Sut → tupėti: 1. NdŽ, KŽ. 2. NdŽ, Sut. 3. → tupėti 6: Jam tas iššutęs tarpukojis nuo tupė́jimo Sb. Sugrįžusiam Reinikiui kažkodėl nepatiko nuolatinis žmonos tupėjimas prie lango rš. Kelionė dabar šaltyje gal ir blogiau negu tupėjimas vietoje rš. 4. NdŽ → tupėti 8. 5. NdŽ → tupėti 9. 6. išmatos: Gentiška žemė (riebi, derlinga): apkimba kojos kaip vištos tupėjimai Šts. 7. gūžta: Jug kokia būs [kojinė] – kaip žąsies tupė́jimas KlvrŽ. \ tupėjimas; sutupėjimas