turtinis reikšmė

Kas yra turtinis? tur̃tinis, -ė adj. (1) DŽ, turtìnis (2) 1. S.Dauk, ETŽ susijęs su turtu, sąlygojamas turto: Tur̃tinė teisė NdŽ. Tur̃tinė padėtis NdŽ. Turtiniai santykiai rš. Nukentėjusiuoju pripažįstamas asmuo, kuriam padaryta moralinės, fizinės ar turtinės žalos MLTEI196. 2. turtingas, pasiturintis: Turtìnė buvo pana Šts.