užačia reikšmė
Kas yra užačia? 1 užačià sf. (3b) Š, RŽ, NdŽ, ažačià (r., dz.) (3b) 1. žr. 1 užvačia 2: Duok ažačiõn, tada klausis Dv. 2. žr. 1 užvačia 5: Važiuoja važiuoja, atsigrįžta ažačiõn, paiso – viedma ragina važiuoja pasikinkius kiaulę į niekočią Vrnv. Susirišė lopinėlį (skarelę) ažačiõn Dv. 3. žr. 1 užvačia 7: Diedas nuo bobos ažejęs ažačion klukš pusbuteliuką Prng. Jie gyvena užačiõj Š(Vrn). Gerai būt in švogrių užeit, bet kad užačiõj Vlk. | Tegul sau anys mušas, o tu laikykis užačiõj Vlk.
2 užačià adv., ažačià (r.) Dglš žr. 2 užvačia 2: Išeidama padėjau peilį ažačià nuo vaikų, ė dabar i pati nerandu Vdš. ^ Ažačià ir velnias seka Ds.