užvadinimas reikšmė

Kas yra užvadinimas? užvadìnimas sm. (1) Rtr, DŽ1, KŽ → užvadinti 1: Po karo prasdėjo [naujas] gatvių užvadìnimas Dg. ║ Sn, Kbr, Krk vardas: Tų užvadìnimų tai ir nelabai buvo Lkš. Buvo užvadìnimai toms gatvėms Vgr. | refl.: Kožno vieno yra užsivadìnimų Šlvn. Turi savo vardą, užsivadìnimą Iš. ║ antraštė: Palaukit biskį, reikia dar susdėt [dainą], ba užvadìnimas tai dar ne viskas Srj. \ vadinimas; atvadinimas; įvadinimas; išvadinimas; pavadinimas; parvadinimas; pravadinimas; privadinimas; suvadinimas; užvadinimas