užvadinti reikšmė

Kas yra užvadinti? užvadìnti tr. 1. A1884,378, NdŽ, KŽ vardą duoti, pavadinti, praminti, užvardinti: Kaip ta knyga užvadintà? Upt. Ir užvadìno šviesą diena, o naktį – tamsa LzŽ. Ramučių dvarą užvadìno da Davalgainių dvaru Krm. Duobės buvo, kiaulės buvo paknisę, tai ir Knystuškės užvadìno GrvT135. ║ refl. NdŽ, LKKXXIX183(Lz), Jnš, Brb, Rud, Nt turėti vardą: Kap tas daiktas užsivadìna? Srj. Nežinau, kaip tie šaltiniai užsivadìna Kdn. Pas mus visokiausių [gėlių] buvo labai daug, apsimiršau, kap užsivadìno Kpč. Tenai pieva užsivadìndavo Palazdinys Upn. 2. vardu šaukti, kreiptis, minėti: Prasmuko vyrai, o su jais ir užvadintas Bindoku V.Piet. Dažnai tankiai savo mergelę vardeliu užvadýsiu (d.) Pns. 3. Q48, K, DŽ, LzŽ, DrskŽ, Trkn iš anksto pakviesti, paprašyti kur atvykti, dalyvauti: Užvadinti darbininkai J. Ana užvadino svečius J. Užvadìno muzikas į balių Plng. Muno mama užvadìno jumis, kad atvažiuotumėt Lkv. Užvadinì rytoj ant kugelio, ar ne? Gr. Nebebuvo laiko ne karaunos sukelti, ne talkos beužvadinti S.Dauk. | refl. tr. NdŽ, DŽ1: Tuokart nebuvo tos mados trūbų par budynes užsivadìnti Kl. Jaunasis, užvadinęs[is] savo gentis, jojo jaunosios parvėdlauti S.Dauk. ║ NdŽ, KŽ pakviesti kur. | refl. tr.: Užsivadináu an trobos taukšto [neklusnų vaiką] ir išpėriau Rdn. 4. NdŽ pro šalį einantį pakviesti: Negalėjau užvadint viešnios Rm. | refl. tr.: Ko užsivadinái tą vaiką? Krš. \ vadinti; apvadinti; atvadinti; įvadinti; išvadinti; nuvadinti; pavadinti; parvadinti; pervadinti; pravadinti; privadinti; razvadinti; suvadinti; užvadinti