vaura reikšmė

Kas yra vaura? vaurà sf. (4) Š, BŽ570,606, NdŽ, váura (1) KŽ; Rtr, FrnW 1. DŽ galvos gobtuvas nuo lietaus, vėjo, šalčio: Apsiausto su vaura savininkas buvo jaunas vyras rš. Vilnoniu megztiniu apvilkta, su mėlyna vaurike ant galvos, mano mažylė panaši į zylę rš. ║ galvos muturas: Ana apsivaurino galvą, t. y. apsirišo su vaurà arba ragu ant kaktos JI79. 2. Š, Rtr, BŽ570,606, KŽ turbanas. 3. (plaukų) kuodas: Arbatą pilsto laiba moteris su rusvų plaukų vaura rš. 4. scom.žr. vaurė 2: Ans nuvaurino kaip vaurà kažina kur J.

vaura sinonimai