kuodas reikšmė
Kas yra kuodas? 1 kuõdas sm. (4) K; Ds, Kp, Lp, Skr 1. SD37, R plunksnų kuokštas paukščiui ant galvos: Su kuodù antis Dkš. Višta su kuodù Skd. Jis (kukutis) yra didelio strazdo dydžio, bet atrodo didesnis dėlei savo plačiu sparnų, o ypač dėl kuoduko ir ilgo snapo T.Ivan. Pempė yr su kuodù Prk. Vištai tik kuõdas liko nenusišėręs Brs. O tūls lopytą parlėkdams parnešė kuõdą K.Donel. Papjausme uodą, išvirsme kuodą LTR(Tvr). ^ Kokia višta, toks ir kuodas Pš. 2. pašiauštų, pastatytų plaukų kuokštas; susukti plaukai: Plaukus Regina nešiojo susuktus dideliu kuodu I.Simon. Mergaitė plaukus susisukusi į kuodą rš. Bėgo [piemenėliai] padangtėn, pastatę kuodus BM421. Boba laksto, kuõdą pastatus (pastačius) Ėr. Anos kuodas – tai kaip pempės Kv. Senoji vis į kuõdą plaukus suka Kt. Nukirpk vaikui kuodą (plaukus) Kp. Eina pašiaušęs kuodą kaip gaidys Gg. Capt urėdą už kuodo Žem. Kai už manęs ištekėsi, statyt kuodo nemokėsi Gdr. ^ Išėjo pešt, o pats kuodo neteko LTR(Dkk). 3. verpiamų pakulų ar vilnų gumulas: Jis paėmė kuodą… pakulų BsMtII158. Taip verpdavo, birbindavo ratelį, kad bematant kuodas jo rankose sutirpdavo P.Cvir. Jau paskutinį kuodą baigiu verpti Skr. Debesys buvo kaip vilnų kuodas rš. 4. daržinės stogo smaigalys iš vidaus, kurtinys: Piemurdėm šieno iki kuõdo Prk. ◊ į kuodùs susikìbti susipešti: Žodis po žodžio ir susikibom į kuodus rš. į kuõdą ne (kieno) reikalas, nerūpi: Kas tau į kuõdą, kur aš buvau! Dkš. Ir kas tau į kuodą dėl Elzės! V.Mont. kuõdą gáuti turėti gėdą, pralaimėti: Palangiškiai sportininkai kuodą gavo Plng. kuõdą įdúoti gauti mušti: Girtam ir neišgėręs gali kuodą įduoti S.Čiurl. Savo kuodo neįdavęs, kito neįmuši Vg. [sveĩką] kuõdą išnèšti išvengti pavojaus: Atrodė, kad jam klius per muštynes, bet pasisekė išnešti sveiką kuodą Jnš.
2 ×kuõdas sm. (2); N = 1 kodis 3: Palenk tavo kuodą ir duokiam gerti BB1Moz24,14. Duokiam maž vandenio gerti iš savo kuodo BB1Moz24,17.