vedeklis reikšmė

Kas yra vedeklis? 1 vedẽklis sm. (2) K, Jn, LsB502, Rtr, KŽ 1. B897, R217,250, MŽ, MŽ290,334, N, KII45, NdŽ, FrnW, DŽ1, OGLII134 subrendęs, galintis vesti vaikinas. 2. CI392, KI257, LsB502, Rtr jaunikis, jaunavedys; sužadėtinis: Kurs veda sau pačią, vadinas vedeklis J.
2 vedẽklis, -ė smob. (2) 1. NdŽ, DŽ1, FrnW, OGLII134, Slnt, Ms, Als, Plng, Kal, Pln, Plt, Žd, Grg kas vadelioja per mėšlavežį: Vedẽklis vežimą veda su mėšlu J. Visą šeimyną išleidau į mėšlų talką: vaikį į kopėjus, mergą į kapstytojas, piemenį į vedekliùs Skd. Piemuo arba pusbernis – vedeklis, kurie vedekliauja, t. y. lydi iš kūčių mėšlo vežimus į laukus TDrI119. Karštà būs – reik kits kitą i vedekliùs aplieti Lnk. Jau pernai aš buvau geras vedẽklis Kl. Tankiai esu ejusi ir aš į tus vedekliùs End. Bružas mūso Jonuką pavadino į vedekliùs KlvrŽ. Par mėšlų talką vedekliai važio[ja] bukietus nu vaikių mergėms, nu mergių vaikiams Šts. 2. L kas veda einantį, vedlys: Vedẽklis veda aklą Žd.