vienalaikis reikšmė

Kas yra vienalaikis? 1 vienalaĩkis, -ė adj. (2) Š, DŽ, NdŽ; LL208, A.Sal, P.Skar 1. vienu, tuo pačiu laiku atliekamas, vykstantis: Vienalaĩkė reakcija FzŽ244. Vienalaikis stebėjimas ETŽ. Vienalaikis sistemos dalių darbas SkŽ236. Tarmių faktai rodo, kad priebalsių sukietėjimas tarmėse nėra vienalaikis KlbII127. Vieni iš tokių sakinių reiškia vienalaikius, kiti – vienas po kito vykstančius veiksmus KlK24,15. 2. kuris to paties laiko, laikotarpio: Vienalaikiai metraščiai tokio įvykio visai nemini rš. Šventosios gyvenvietėse rasta daug vienalaikės keramikos rš. 3. ŠT11, NdŽ, KŽ kuris to paties amžiaus, bendraamžis, vienmetis: Jau išmirė mano vienalaĩkiai mokslo draugai DŽ.
2 vienalaĩkis, -ė smob. (2) NdŽ kas to paties laiko, amžininkas.

vienalaikis sinonimai