vienmintis reikšmė

Kas yra vienmintis? vienmiñtis, -ė smob., adj. (2) DŽ, NdŽ; Ser kuris turi tų pačių minčių, yra tų pačių pažiūrų, bendramintis: Prabėgo jaunystės metai, praleisti tarpe nuolat linksmų vienmiñčių mokslo draugų KŽ. Galijonui esant Akajos prokonsuliu, žydai vienminčiai sukilo prieš Povilą, atvedė jį į teismo vietą ir čia skundė SkvApD18,12. Susiieškojau iš savo pažįstamų kelius vienminčius J.Balč. Boruta įžengė į glaudų vienminčių ratą, kur visi skaitė tuos pačius teoretikus, mąstė panašiomis kategorijomis rš. Mus visus siejo draugiški vienminčių ryšiai rš.