žėlėti reikšmė

Kas yra žėlėti? 1 מėlė́ti, žė̃li (-ė́ja J), -ė́jo (rus. жaлeть) intr. NdŽ 1. gailėti, šykštėti: Žėli mums tėtis linų, vilnų ant mastelių J. Žėlė́k ne žėlė́k, o reiks duoti pinigų ant vaisto J. 2. gailėtis: ^ Žėli žento, gaila varškės, t. y. malonėtum ką gauti, ale neturi ką duoti J. Žėliu žento, gailiu varškės Šd. ◊ žėlė́k (žėlė́kis; R13,121, MŽ17,159, N) Diẽve (Diẽvai) KI559, [K]; B, PrLXVII31, R, R13,242, MŽ17,159,323, N deja, gaila: Žėlėk Dievai, ka dirbau, nieks man neužmokėjo J. Saujelė lietuvių – žėlėk Dieve – pairi barščiai, kurių šun[iui] ir katei tenka V.Piet. O, žėlėk Dieve, mes tų prieštaraujančių gaujoje randame savo mokytų brolių M. Jan. Tūlas jau, žėlėk Dieve, nebišmano ar nenori išmanyti savo gimtosios kalbos I.Simon. Vaidai ir barnys, želėk Dieve! tankiai gana randasi dėl kitų niekų K.Donel1. \ žėlėti; apžėlėti; pažėlėti
2 žėlė́ti, žė̃li, -ė́jo intr. Rtr, KŽ žaliuoti: Pūgos žiemą pusto kiemą, degin karščiai vasarėlę, tujen kiaurą metą žėli ir kvėpi man pamėgimą rš.