žiaubti reikšmė

Kas yra žiaubti? žiaũbti, -ia, -ė tr. Š, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ 1. Auk, Nmn godžiai ėsti: Mūs karvė bulbas žiaũbia – duok bile kokių Vrn. Už trobų be jokios tvarkos valkiojosi gyvuliai – vieni žiaubė, įsibridę į vasarojų, kiti iš balos gėrė vandenį A.Vencl. Tik ausimis girdžiu, kur stovi juodis. Pilnu snukiu žiaubia šieną ir grumši rš. ║ godžiai valgyti, šlamšti: Žiaũbia pilna burna cukrų Ldk. 2. DŽ1 prk. rėpti, gvelbti: Jis vienas žiaubia viską, t. y. vienas apturia turtus po mirusio J. \ žiaubti; apžiaubti; pažiaubti; prižiaubti; sužiaubti