žiutė reikšmė

Kas yra žiutė? žiùtė sf. (2) Jn(Kv), KŽ; A1885,129, M, žiū̃tė (2) NdŽ 1. vk. žąsis: Palesinau žiutès Ll. Sulijo muno žiutẽlės Ll. Varyk namo žiututès Jrb. Ant svočiukės kojų dirselės augo, žiùtė žiùtė, žiurutė, eik dirselių lesti JV738. Žiutùtės mano, kada jūs pradėsit dėt? Ml. 2. ppr. pl. medinė klumpė: Daba menkiau dirba žiùčių Smln. Žiemą nešiodavo žiututès išgręžtas – jos kai žąsies rumpa Smln.