išdidus reikšmė
Kas yra išdidus? išdidùs, -ì adj. (4) 1. jaučiantis savo vertumą, pranašumą: Ji buvo vyriausia, gražiausia ir išdidžiausia jo trijų dukterų rš. 2. Š žiūrintis į kitus su panieka, puikus: Būti nuolankiam daug sunkiau negu išdidžiam LTR. Išdidùs žmogus, išdidùs, bet geras, labai geras Vv. išdidžiaĩ adv.: Kad reikia galų gale lygintis su visuomene, o ne išdidžiai stovėti nuošaliai, aš protu teišmanau Vaižg. išdidỹn adv.: Išdidỹn eiti Š.