kauras reikšmė

Kas yra kauras? 1 ×kaũras (rus. кoвëp) sm. (4), káuras (1) Lzd, (3) J, R, MŽ467,478, Lex23, I patiesalas, užtiesalas, kilimas: Kauras persiškas SD1,95. Matai čia persų kaurus, prancūziškų baldų, japonišką porcelianą LzP. Kaurų̃ audėjus K. Káurus austi KII222. Pakajai buvo brangiais kaurais iškloti Btr. Patiesk ant žemės kaũrą Žlb. Prie lovos ant žemės gulėjo gražus kaũras Snt. Moterys išaudė gražius káurus Lzd. Senovės žmonės tų kaurų̃ nė nežinojo, būdavo gerai ir paprasti dekiai Skr. Kaurẽlyje yra išsiuvinėtas šuo Rs. Jos iš tų kaspinėlių padarė kaurą BsMtI20. Išeikit, slūgelės, patieskit kaurelį JD714. Žvakes uždegiojo, kaurelius paklojo JV970. Šilkinis kauras patiestas BsMtI103. Ji pati daro kaurus VlnE160. Jų remestas buvo kaurus austi NTApD18,3. Kaurus į tavo turgus atgabeno CII577. Namus turi padaryt iš dešimt kaurų RB2Moz26,1. Tu ištempi (ištiesi) dangų kaip kaurus BPs104,2. Kaurais apimuša sienas SPII72.
2 kaũras sm. ppr. pl. (4) J plaukas, gauras: Jam jau dideli kaurai užaugo Jnš. Mano močiutė dažnai kėsindavosi kaurùs aprauti mano sesutėm Jnš. Griebė vienai meškai už kaurų VoL327.
3 káuras sm. 1. BŽ371 pelėsiai, mūsai, kaužai (plg. kaurėti): Kauras ant smetono, pieno, batvinių, kopūstų J. Grando kaurùs [sūrio] ir ėda Kl. 2. sukietėjusi nemazgotų indų riebalų pluta: Kauras yra pritukimas pašalių indo J.
4 kaũras sm. (4) ilgas pagalys degutui maišyti verdant: Paimk kaũrą, pamaišyk žieves Dglš.

Ką reiškia žodis kauratas? Visi terminai iš raidės K.

Draugai