pavadis reikšmė
Kas yra pavadis? 1 pavãdis sm. (2) [K], Rmš, Sdk; R virvė, rišama prie apynasrio arkliui vesti ar pririšti: Paėmęs už pavadžio, vesk arklį, o už sieto jautį J. Kai arklys muistos, tai pavãdį reikia paimt trumpai Antz. Jei kartais arklys baidytųs, patempk gerai pavadį, tuoj susivaldys Klov. Važiuojant pavadį įriša į vežlankio grandį Grz. Pririšk arklį už pavãdžio Vlkv. ^ Reiks, ma[n] rodos, už pavãdžio tave nusivest (sakoma nenorinčiam kur eiti) Jrb. Kole pavadis ilgas, tai greit trūksta (jaunas žmogus dažnai klysta) Švnč. Dvylika žirgų vienu pavadžiu veda (grėblys) LTR(Mrj). ║ vadelių išsišakojimas: Porinių vadelių keturi pavadžiai Krsn. ║ Ds virvė gyvuliui vesti: Eik ma[n] atneši pavadùką – eisiu karvę parsivest Jrb. ◊ ant pavãdžių laikýti griežtai prižiūrėti: Jį visur an pavãdžių reik laikýti Vlkv.
2 ×pãvadis (l. powód) sm. (1), pavãdis (2) 1. Als pasisekimas: Ten ans neturi pãvadžio J. Dievas davė jam gerą pãvadį J. 2. Ml kilmė, padermė: Šito[ji] karvė gero pavãdžio – iš pieningų išeina Ds. Jau gal jie tokio pavãdžio Rš. Laidoko pavãdis – vis karčmon traukias Klt.