kilmė reikšmė
Kas yra kilmė? kilmė̃ sf. (4) 1. FT, K.Būg priklausymas savo gimimu (nuo gimimo, nuo tėvų) kuriai nors tautai ar rūšiai, veislei: Ne turtai, kilmės ir ne rasės čia daro žmogų didį, svarbų S.Nėr. Lietuvoje yra lenkų kilmės žmonių J.Jabl. To žmogaus kilmė̃ yra nežinoma Sr. Žmonys, nėkam nederantys, paprastai putas (pučiasi, didžiuojasi) iš kilmės savo VP51. Buvo mergelė aukštos kilmės M.Valanč. 2. kilimas, atsiradimas, susidarymas: Bet juk svarbu ne teorijos kilmė, o jos vertė! rš. Etimologija mums rodo kalbos dalių prasmę, aikštėn kelia jų sudėtį, susidarymą, kilmę J.Jabl. Mūsų lietuviškos kilmė̃s pavardės yra dviejų rūšių K.Būg. Germaniškos kilmės žodžiai ne visi vienodo senumo K.Būg. Nemaža savo kalbos žodžių rašom iš kilmės – taip, kaip mums žodžio kilmė pasako J.Jabl. Kilmės ir savybės kilmininkas J.Jabl. 3. kėlimasis, didžiavimasis: Didžią kilmę jis turi, t. y. jis pats kelias didžiu J. 4. pasirodymas, iškilmė: Visa kilmė̃, kur atnešė sviestą ir varškę (= visa iškilmė, kad varškę ir kumpį atsinešė Ms) J.
kilmė junginiai
- aukšta kilmė, produkto kilmė
- produkto kilmė
- Apeliavimas į kilmę, Gyvybės kilmė