atžvangėti reikšmė

Kas yra atžvangėti? atžvangė́ti, atžvánga (àtžvanga), -ė́jo intr. NdŽ 1. Nv skambant, žvangant atvykti, atvažiuoti: Netrukus atjojo, atžvangėjo du žandaru Pt. Netrukus vieną gražią dieną atžvangėjo į sodą storasta su dviem teisėjais Žem. Taip velniai vėl devintoj adynoj atžvangėjo DS222. | Pašto skambalą išgirdo atžvangant vieškeliu – ir bėgt skersai laukų S.Čiurl. 2. Vkš, Bt su žvangalais atvažiuoti: Klausysias mergos, kas gal atžvánga Jdr. Su skambalais atžvangė́s [piršliai], kiek visims naujynų Jdr. Atžvanga kalėdninkai rš. Atžvangėjo atatilindžiavo jau vakarą, temstant Vaižg. Nesitikėtai dar atžvangėjo, atbarškėjo jaunosios pasekėjai: broliai, gentys ir svočia su vyru Žem. Girda, atžvanga su visokiais skambalais didiliai didis ponas BsPII38(Tl). Suplakė vaikų širdys, net ausyse aidėjo, pamačius atžvangančius vestuvininkų vežimus P.Trein. \ žvangėti; atžvangėti; įžvangėti; išžvangėti; nužvangėti; pažvangėti; paržvangėti; pražvangėti; prižvangėti; sužvangėti; užžvangėti