aukštumas reikšmė
Kas yra aukštumas? aukštùmas sm. (2), áukštumas (1) Dk → 2 aukštas: 1. Šito kalno tokis aukštùmas, gali sprandą nusisukti Nmn. Keturių sieksnių aukštùmo J.Jabl. Per du kilometrus aukštumo nuo jūros paviršiaus rš. Tai krantelių aukštumas, tai marelių gilumas LTR(Švnč). | Užlipo ant aukštumo (aukščiausios vietos, viršūnės) kalno Ch2Moz17,10. To stogo aukštumė̃lis, baisu, kad nenudribtum Rm. ║ ūgis, augalotumas: Aukštùmas to vyro! Grg. Kad ir aukštùmas tų medžių – tokiem tu man išauk! Gs. Buvo mažutis, kaip žirnis iš aukštumo LTR(Slk). 2. Nuo tokio aukštumė̃lio nukrito Pšl. Aš esmu pasiuntinis, paskirtas ne dėl dangaus aukštumo, ne dėl svieto platumo, ne dėl marių gilumo JR48. 3. Dvasės aukštùmas KI506. Tautų kultūra matuojama aukštumu Vaižg. Dievas neišpasakyto gilumo ir aukštumo išminties Tat. 4. Kainų aukštumas rš. Temperatūros aukštumas rš. 5. → 2 aukštas 7: Ir aukštùmas jos balso – niekas negali pritarti Rm.
aukštumas junginiai
- (tono) aukštumas