baldymas reikšmė

Kas yra baldymas? 1 báldymas sm. (1), báldymos ind. 1. KII112, M → 1 baldyti 1: Trenksmingi perkūno baldymai rš. | Báldymo (beldimo į stalą kortuojant) nebijok, gali pabeldęs gerai laimėt Skr. | refl.: O tų vaikų riksmas, báldymasis, trankymasis – neit ma[n] galva išsipūtė Gs. Nuo to jūsų báldymos po kamarą šią naktį palikau be miego Grg. 2. refl. keliavimas, trankymasis: Nuolatinis báldymasis po žmones jau man įsipyko, norėčia vienoj vietoj pabūt Vlkv. | Toks báldymasis naktim į gerą neišeis Grž. \ baldymas; atsibaldymas; nusibaldymas; prisibaldymas
2 báldymas sm. (1) → 2 baldyti: 1. Sienų báldymas – greitas darbas Pn. 2. Apsigyveno kitas žmogus, kurs audeklų baldymu, jų baltinimu vertėsi J.Jabl. Dar nebalta drobė – maža báldymo (maža baldyta) Kp. \ baldymas; išbaldymas; nubaldymas; užbaldymas