bėdavoti reikšmė

Kas yra bėdavoti? ×bėdavóti, -ója, -ójo J, bė̃davoti, -oja, -ojo 1. intr. skųstis, aimanuoti, dejuoti, krimstis: Dantimi bėdavója Vrn. Oi tėveli, tai vis bėdavójai sunkiais darbeliais, didžiais vargeliais Mrs. | refl.: Kad ir bė̃davojas žmonys dėl menko nėko! Grg. 2. tr. kaltinti: Dėl tos vagystės bė̃davoja Leoną, bet kažin, ar jis kaltas Up. 3. tr. bausti: Dabar teismas ir liudininkus pavėlavusius bė̃davoja Up. \ bėdavoti; išbėdavoti; nubėdavoti; pabėdavoti; pribėdavoti; subėdavoti