blėst reikšmė

Kas yra blėst? blė́st interj. Š, blė̃st 1. žr. blest: Tiktai blė̃st, žvakė ir užgeso Kv. Blėst ir užgeso žiburys trobo[je] J. 2. žvilgt, dėbt: Motina blėst akis – žiūri ir netiki rš. Paryčiu dar užsnūdau, bet tuoj vėl blėst ir nubudau Lkč. Kai įėjau, tai jis tik akim blė́st, ir paskui jau numirė Gs. Tik blėst ir guli negyvas Vlk.