Kas yra bliudyti? bliudýti, bliùdo, bliùdė caus. bliūti; virkdyti, erzinti: Paliauk nors kada tuos vaikus bliudýti – jau man galvą pusiau plėšia tos jų gerklės Gl. Ko tu čia bliudái vaiką kaip veršį? Užv. Bliudys tave uošvelė KlvD51. | refl.: Ko ten tie vaikai bliùdos? Ll.