brukimas reikšmė

Kas yra brukimas? brukìmas sm. (2) → 1 brukti. 1. K kišimas, terpimas, spraudimas: Tai bus brukìmo, kol pribruksi palėpes! Kp. 2. siūlymas, kišimas: Su savo brukimù – prisispyręs pirk ir pirk Rm. 3. linų braukimas, plakimas, plūkimas: Tiek linų primynėm – bus brukìmo per žiemą Rm. 4. refl. veržimasis, grūdimasis: Lig antrajam vokiečių brukimuisi į ukmergiškius Vaižg. \ brukimas; išbrukimas; nubrukimas; pribrukimas; susibrukimas; užbrukimas