burzgėti reikšmė

Kas yra burzgėti? burzgė́ti, bùrzga, -ė́jo intr. 1. ūžti, birbti, burgzti: Ratelis bùrzga verpiant J. Prie šaligatvio burzgėdamas privažiavo motociklininkas rš. ║ burzgant važinėti: Tu va šitokiais kilimais vaikščiosi, automobiliu burzgėsi, šilkais čežėsi P.Vaičiūn. 2. neaiškiai kalbėti, burbuliuoti: Kai pradės burzgė́ti, tai nieko nesuprasi, ką šneka Švnč. ║ niurzgėti, bambėti: Jeigu kepi bulbinius blynus, jis pradeda burzgė́t Vvs. Ko tu ten bùrzgi? Rš. ║ tr. kalbėti (niekus), taukšti: Ką čia bùrzgi niekus, t. y. tauziji J. \ burzgėti; nuburzgėti; priburzgėti; suburzgėti