ciba reikšmė
Kas yra ciba? 1 cibà sf. (4) žr. cibė: 1. Ar gėrei cibõs pieną? Btr. Cìba, kur eini! J. Cibą vilkas nepjaus, ciba karklų negrauš JD1355. ^ Traukia traukia kaip ciba ratus LTR. 2. Ot cibà – paliko vaikus rėkiant ir išejo Užp. Eik tu, cibùte, ką tu supranti! Ds.
2 cibà interj. Skd, Gs, cìba K, cibã; B ožką šaukiant: Cibà cibà, cibelė mano Lž. Cìba cìba, duosiu duonos! Rš. ◊ nė̃ cibà visai (ne): Aš norėjau vienas vežimą pastumti – a ne cibã (nė iš vietos) Kal. Nė cibà žemės negal įkasti – tokia kieta Plng.
3 cibã interj. ožką ar avį varant, baidant: Cibã, pri bandos! Grg.
ciba junginiai
- Avos žemė (Čiba)