cibė reikšmė
Kas yra cibė? cìbė sf. (2) 1. šnek. ožka: Mūsų cìbė jau seniai užtrūko Vkš. Senutė turėjo cìbę Yl. Cìbė nusilaužė ragus Rdm. Cìbe ragane, kas tave pramanė Pg. Cìbe, cìbe, cibùte, eik karklelių graužti JV738. Neik prie cibùtės, cibùtė badys Ig. | prk.: Su šita cibukè (kumele) ne važiavimas Gs. ^ Ir tęsia kai cìbė ratus Jrb. 2. menk. apie nerimtą, lengvabūdę paauglę mergaitę ar moterį: Kur tą cìbę išnešė negerasis! Vv. Aš su tokioms cibėms neprasidedu Brs. 3. menk. apie nucibusį, striuką daiktą: Jauna tokias kasas turėjau, o dabar tik cìbė liko Grš. ║ apie trumpai nusikirpusią plaukus moterį: Dabar tu tai jau tikra cìbė Alk. 4. tokia maža žuvytė (be žvynų): Kokios čia žuvys – tik cìbės ir gružės Kt. Cibė tuoj į dumblą lenda KzR. 5. panašus į klumpakojį senovinis šokis: Tai smagiai pašokom cibę Kt.